Atsisveikinome su kriminalinės policijos veteranu Aleksu Siutilu (1946–2026)

Atsisveikinimo ceremonija. Virš susirinkusiųjų — slogi tyla. Žmonės, susibūrę į nedideles grupeles, mindžikuoja nuo kojos ant kojos. Skamba įprasti „užuojauta“ ir „atsimename“. Tačiau kiekvienam norisi pasakyti ką nors tikro, kas netaptų tuščiu garsu.

Juk kiekvienas iš mūsų puikiai supranta: mes kalbame apie veteraną, kurio jau nebėra tarp mūsų. Žodis „neseniai“ buvo paskutinė grandis, kuri mus tiesiogiai siejo ne tik su juo, bet ir su tuo laiku. Ir štai ši grandis nutrūko. „Visai neseniai…“ virto „Jis buvo…“.

Trečiadienį, birželio 17 dieną, išėjo Anapilin kriminalinės policijos veteranas Aleksas Siutilas (1946–2026 m.).

Išėjo netikėtai, tyliai.

„Visai neseniai…“ — atsitiktinai ar specialiai mūsų rato veteranai su juo susitikdavo įvairiose miesto vietose, įvairiuose renginiuose. Ir visada jis būdavo pozityvus: dalykiškas, kupinas neišsenkančios energijos, visada kažkur skubantis, informuotas apie visus miesto ir policijos įvykius.

Galbūt jo profesinė intuicija, išugdyta per ilgus darbo metus kriminalinėje policijoje (1969–2011 m.), kuždėjo, kad reikia skubėti įgyvendinti viską, ką buvo numatęs šiame gyvenime. Kiekviena jo diena buvo kupina svarbių darbų ir įvykių, kurie jam turėjo didžiulę reikšmę. Būtent šiuo laikotarpiu Aleksas įgyvendino savo seną svajonę — išleido nedidelę knygą „Šūviai naktį. Biografinė apybraiža apie Aleksą Siutilą“, į kurią sudėjo savo asmeninio archyvo medžiagą.

Per ilgą tarnybą A. Siutilas pasižymėjo kaip aukštos kvalifikacijos specialistas su tvirta tarnybine etika, principingumu ir ryškiomis lyderio savybėmis. Jis tyrė ir organizavo ypač sunkių bei rezonansinių nusikaltimų tyrimą, daug prisidėjo prie visuomenės saugumo stiprinimo.

Aleksas Siutilas palaidotas Lėbartų kapinėse, 145 kvartalas, 132 vieta. Dabar tai jo amžinojo poilsio adresas. Tegul bus lengva jam žemė, o atmintis — amžina. Šioje paprastoje senoje frazėje slypi nuoširdžiausias palinkėjimas, kurio jis tikrai nusipelnė.